Dramblių šeimą sudaro Azijinių ir Afrikinių dramblių gentys. Skirtumas tarp šių grupių ne tik geografinis. Azijiniams drambliams yra būdinga viena straublio gale esanti išauga ir santykinai mažesnės ausys, o Afrikinių dramblių sraublio gale yra dvi išaugos ir didesnės ausys. Jei pas Azijinius dramblius iltis turi tik patinai, tai pas Afrikinius dramblius jomis gali pasigirti ir patelės. Tačiau Azijiniai drambliai dėl ramaus būdo yra lengvai prijaukinami ir todėl ši rūšis (vienintelė gentyje) yra laikoma zoologijos soduose, cirkuose ar šiaip prie ūkio kaip darbiniai gyvūnai. Tačiau kalbėti apie Azijinius dramblius kaip apie medžioklės objektą būtų šventvagystė.
Tai geriečiai, kurių išlikimas tirštai apgyvendintame Pietryčių Azijos regione yra problemiškas.
Visai kitokie Afrikiniai drambliai, kurie yra aršaus charakterio ir vis dar plačiai paplitę juodajame kontinente. Jų medžioklė kai kuriose šalyse yra leidžiama ir kasmetinė kvota exportui yra keli šimtai trofėjų.
Afrikinių dramblių gentyje yra 2 rūšys: tai Afrikinis savaninis dramblys (Loxodonta afrikana) ir Afrikinis miškinis dramblys (Loxodonta cyclotis). Nors jie tarpusavyje kryžminasi ir ten kur ribojasi arealai galima sutikti pereinamų formų, tačiau gyvenimo būdas, išvaizda ir sandara leidžia biologams juos išskirti į atskiras rūšis.
Savaniniai drambliai yra paplitę visoje Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tai nėra vientisas arealas , tačiau ten kur yra tinkamos vietos ir suvaldytas brakonieriavimas galima sutikti šiuos žvėris. Koncentruojasi nacionaliniuose parkuose ir rečiau žmonių apgyvendintose vietovėse.
Ieškodami maisto ir vandens, savaniniai drambliai daug keliauja. Kadangi gyvena bandose (pavieniai vaikšto tik seni patinai) nuo kelių iki keliasdešimt žvėrių, ir kasdien turi suėsti iki 170 kg lapų šakelių ar šaknelių ir išgerti iki 80 l vandens, todėl išgyvenimui reikalingos didelės teritorijos.
Siekia iki 4 metrų aukščio ir sveria iki 7 tonų.
Miškiniai drambliai sutinkami centrinės ir vakarų Afrikos atogražų miškuose. Jiems būdingas sėslus gyvenimo būdas, nes maisto ir vandens ten pakanka. Yra daug mažesni už savaninius. Aukštis nesiekia 3 metrų o svoris retai viršija 3 tonas. Šiuos paslaptingus džiunglių slapukus buvo galima medžioti Kamerūne, tačiau pastaraisiais metais neišduodama CITES leidimų.
Šiuo metu priskaičiuojama apie 500 000 Afrikinių dramblių. Dėl netolygaus paplitimo 2016 m tik 6 valstybėse yra leidžiama dramblių medžioklė su galimybe trofėjus transportuoti į Europą. Tai Mozambikas (28 licenzijos), Zambija (80 licenzijų), Namibija (90 licenzijų), Pietų Afrika (150 licenzijų), Tanzanija (100 licenzijų) ir Zimbabvė (500 licenzijų). Pastaroji yra neginčijamas lyderis pagal sumedžiotus dramblius. Nors Mugabės režimas per keliasdešimt metų nustekeno Zimbabvės žmones, tačiau reikia pripažinti pažabojo brakonierių savivalę ir sugebėjo išsaugoti saugomų teritorijų tinklą. Šalies pietryčiuose esantis Gonarezou (išvertus iš šona kalbos reiškia dramblių buveinė) nacionalinis parkas su gretimai besišliejančiais Mozambiko ir Pietų Afrikos Krugerio nacionaliniu parku, šiuo metu yra didžiausia saugoma teritorija Afrikoje. Jos bendras plotas prilygsta Lietuvai. Geriausi trofėjai kaip taisyklė sumedžiojami greta nacionalinio parko esančiose safario ir komunos žemėse.
Nors Afrikinių dramblių populiacijai tiesioginės grėsmės šiandien nėra, tačiau per pastaruosius 30 metų daugiau kaip 30% sumažėjęs žvėrių skaičius verčia sunerimti. Dėl pagerėjusių gyvenimo ir higienos sąlygų bei sumažėjusio kūdikių mirtingumo kasmet Afrikos gyventojų skaičius padidėja 24 milijonais. Urbanizuojami nauji savanų plotai ir žvėrims lieka vis mažiau gyvenamos erdvės. Dramblių gyvenamas arealas nuo praeito šimtmečio pradžios susitraukė 8 kartus. Didėjant gyventojų skaičiui ir išliekant gausiai dramblių populiacijai tarp jų užprogramuotas ir neišvengiamas konfliktas. Nedideli čiabuvių laukeliai, kurie išmaitina gausią šeimyna dažniausiai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Keliasdešimties dramblių banda per vieną naktį gali sunaikinti visą sunkiu triūsu užaugintą derlių ir palikti šeimą badauti. Kuomet susiduri su tokiomis pasekmėmis visaip kitaip pradedi vertinti vietinių gyventojų mėginimus patiems, nors ir neteisėtais būdais, apsaugoti pasėlius ir išgyventi.
Neturtingos Afrikos valstybės nesugeba arba nenori organizuoti tinkamos žvėrių apsaugos, todėl ten paplitusi nelegali prekyba dramblio kaulu. Daugelyje šalių nacionalinių parkų reindžeriai yra ginkluoti automatiniais ginklais ir gali be įspėjimo ir be pasekmių šauti į brakonierių. Jie privalomai dalyvauja greta parkų vykstančiose medžioklėse. Dažnas iš šių drąsių vyrukų gali papasakoti apie susišaudymus arba nukautus brakonierius. Tačiau realiai tai nesumažina ginkluotų gaujų siautėjimo .Įvairiais duomenimis kasmet Afrikoje subrakonieriaujama apie 30 000 dramblių. Palyginimui kasmet oficialiai sumedžiojama tik iki 1000 dramblių. Todėl kalbos apie visišką medžioklės uždraudimą, kaip dramblių išsaugojimo priemonę, neturi pagrindo. Patirtis rodo, kad tose šalyse, kur oficiali medžioklė draudžiama klesti brakonieriavimas, todėl dramblių skaičiaus mažėjimas kelis kartus viršija bendrą mažėjimo tendenciją. (Kenijoje, kur medžioklė draudžiama, per 10 metų dramblių skaičius sumažėjo nuo 150 000 iki 30 000 t.y. 5 kartus, o Zimbabvėje kur medžioklė vyksta intensyviai – tik 1,3 karto. Nuo 80 000 iki 60 000 vnt.) Apie klestinčią nelegalią prekyba dramblio kaulu periodiškai galima perskaityti gamtosauginių organizacijų ataskaitose ir kaip taisyklė tai vyksta tose šalyse, kur medžioklė yra draudžiama arba kur vyksta karai. Čadas, Kongo Demokratinė Respublika, Kenija, Ruanda – šalys iš kurių atkeliauja didžioji dalis nelegaliai sumedžiotų dramblio ilčių.
Tarptautinis safari klubas (SCI) apjungia abi Afrikinių dramblių rūšis ir vertina kaip vieną. Norint patekti į rekordų knygą reikia pateikti ilčių svorį svarais (ang. pound), trumpinama lb. (1lb=0,45359 kg) Kaip papildomi duomenys pateikiama ilčių ilgis ir apimtis storiausioje vietoje. Beje drambliai dažniau naudojasi vienos pusės iltimi, todėl pagal nusidėvėjimą galima nustatyti tai kairiailtis ar dešniailtis gyvūnas. Nors dramblio kaulo apibūdinimui yra naudojama ilties sąvoka, tačiau iš tikrųjų drambliai neturi iltinių dantų. Tai pakitusi antroji pastoviųjų kandžių pora.
Nuo seno dramblio kaulas pietryčių Azijos šalyse buvo ir yra gerovės bei sėkmės simbolis. Didelės kainos (1 kilogramas dramblio kaulo Kinijoje kainuoja kelis tūstančius dolerių) ir paklausa suformavo Afrikos dramblių medžiotojų „kastą“. Vaikantis pelno visi ieškojo žvėrių su didelėmis iltimis. Ilgainiui tai pakenkė dramblių populiacijai. Jei praeito šimtmečio pradžioje sumedžioti 100 svarų trofėjų (vienos ilties svoris) buvo nors ir ne kasdienis, tačiau dažnas reikalas, tai dabar 50 svarų yra geras pasiekimas. SCI rekordų knygoje pirmajame 50-tuke 49 trofėjai sumedžioti iki 1990 metų. Rekordinės iltys buvo sumedžiotos Etiopijoje 1970 metais. Abiejų ilčių svoris 302 svarai. Labai maža galimybių, kad šis rekordas kada nors bus viršytas. Geriausiu atveju dabartiniai trofėjai pretenduoja į vietas šimtuko viduryje. Tačiau nusiminti dėl to neverta. Nors mes jau pavėlavome į rekordinių trofėjų aukso amžių, tačiau dramblių medžioklė išties kvapą gniaužiantis procesas. Kiekvieną kartą, kuomet įvairiose Afrikos šalyse tenka akis į akį susidurti su šiais įspūdingo dydžio žvėrimis, jautiesi menkas žmogelis kurio ambicijos pamintos po storu žvėries padu. Drambliai kažkaip sugeba pastatyti į vietą medžiotojo ego ir todėl verti didžiausios pagarbos.
